vajaunas

×vajaũnas, -à (sl.) adj. (4) NdŽ, KŽ, JT127; Š 1. Všv susijęs su karu: Vajaũnas teismas jį teisė Gs. 2. smarkus, priekabus: Kas baras, mušas nuo daikto, tas vajaũnas J. Vajaunì karaliai LB163.

vajaũnai adv. KŽ.